- žvagulis
- žvagùlis sm. (2) 1. Kos135, LBŽ žr. žvaginiai 2: Žvagùliai tik žvaga pievoje Ob. Žvagùliai išdžiūsta i šiūra, kap pjauni Ml. Žinok, jeigu šienas su žvagulėliais, tai geras Pl. Tavo žodžiai, tavo giesmės pražvagės be skardo kaip žvagùliai pievoj A.Baran. ║ sing.: Jau kur pievon įsimetė žvagulis, tai dalgiui nėra ką veikt P.Andr. Avelėm šieną duodavom su žvaguliukù – geltonai žydi, lieka tokios pūslelės Ign. 2. DŽ, KŽ žr. žvaginė 1. 3. LVIV761 žr. žvaginiai 3: Žvagulis yra tai niekam verta žolė, kurios grūdai, sumalti su rugių grūdais, duoda tešlai bjaurų saldumą, drėgnumą ir lipnumą VŽ1905,18. 4. toks augalas: Žvagulis raudonai žydžia, pievoj labai čeža Kli. 5. blindė: Kur karklai, tai nemacnūs, o žvagùliai macnūs, nelūžta LzŽ. 6. kas skamba, barška: Ar nušienavai nuo dirvono tuos žvaguliùs (nudžiūvusią žolę)? Dglš. 7. skambalėlis, varpelis: Žvagùlis karvei po kaklu parišta Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.